Civilinės saugos specialistai, kalbėdami apie pasirengimą įvairioms nelaimėms, ne kartą yra siūlę įsivaizduoti paprastą situaciją: kas būtų, jeigu tris paras tektų išgyventi be elektros, vandens ar mobiliojo ryšio? Ką darytumėte ir kaip tam galėtumėte pasiruošti iš anksto?

„Pasirengimas krizėms nėra bandymas nuspėti, kada įvyks nelaimė. Tai tiesiog būdas sumažinti priklausomybę nuo aplinkybių tuo metu, kai įprastos paslaugos laikinai neveikia“, – sako Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Baltramaitis.

Tad ką pataria civilinės saugos specialistai ir ar mūsų namų ūkiai užtikrins svarbiausius poreikius bent 72 valandas?

Kadangi žmogus negali išgyventi be oro, vandens ir maisto, būstas ir jame sukauptos atsargos turėtų būti paruošti taip, kad šį laiką būtų galima išsiversti savarankiškai.

Dingus elektrai užgęsta ne tik šviesa – sustoja ir namų „širdis“

Apie elektros tiekimo sutrikimą dažnas pirmiausia pagalvoja kaip apie nepatogumą, kai namuose užgęsta šviesa. Tačiau elektra maitina gerokai daugiau kasdieniam gyvenimui svarbių įrenginių. Šaldytuvas, elektrinė viryklė, vandens gręžinys, šildymo katilas ar vandens siurblys – visi šie prietaisai nustoja veikti. Taip pat negalima įkrauti mobiliojo telefono, įsijungti televizoriaus ar naudotis kitais prietaisais. Tai tik dalis sunkumų, su kuriais gali susidurti gyventojai, ilgesniam laikui nutrūkus elektros tiekimui. Todėl verta iš anksto įvertinti, kurių prietaisų veikimas jūsų namuose yra kritiškai svarbus, ir pasirūpinti alternatyviu energijos šaltiniu.

Generatorius ar elektros kaupiklis?

„Generatorius ir elektros kaupiklis sprendžia šiek tiek skirtingas problemas, todėl pasirinkimas priklauso nuo to, kiek laiko tikimasi būti be elektros ir kokius prietaisus būtina išlaikyti veikiančius“, – teigia E. Baltramaitis.

Pirmiausia reikėtų susirašyti kritinius prietaisus. Tai gali būti šaldytuvas ir šaldiklis, dujinio ar granulinio katilo automatika bei cirkuliaciniai siurbliai, vandens siurblys, interneto modemas ar maršrutizatorius, keli šviestuvai, telefonų ir kompiuterių įkrovikliai, taip pat – medicininė įranga, jeigu jos reikia. Nebūtina maitinti viso namo – dažnai daug racionaliau užtikrinti tik svarbiausių elektros prietaisų veikimą.

Elektros kaupiklis gali būti patogus esant trumpesniems ir dažnesniems elektros tiekimo sutrikimams: jis veikia tyliai, gali būti naudojamas iš karto ir jam nereikia kuro atsargų.

Generatorius pranašesnis tada, kai tikėtini ilgesni – pavyzdžiui, kelių parų ar dar ilgesni – elektros tiekimo sutrikimai.

Tačiau svarbu ne tik pasirinkti tinkamą įrenginį, bet ir iš anksto pasirūpinti saugiu jo prijungimu prie namo elektros sistemos.

Elektros įvadą verta pasiruošti iš anksto

Dingus elektrai nereikėtų improvizuoti ir bandyti generatoriumi maitinti namo elektros tinklo per įprastą sieninį lizdą. Generatorius niekada neturi būti jungiamas taip, kad galėtų tiekti elektrą atgal į viešąjį elektros tinklą.

Jeigu norima maitinti atskiras namo elektros grandines, elektrikas turėtų iš anksto įrengti atskirą rezervinio maitinimo skydelį kritinėms grandinėms, tinkamą tinklo ir generatoriaus perjungiklį arba automatinę perjungimo sistemą, reikiamas apsaugas bei įžeminimą, taip pat aiškiai pažymėti grandines. Tokiu atveju dingus elektrai nereikės tamsoje ieškoti, ką ir kur jungti – sistema bus parengta iš anksto.

Jeigu pasirenkamas elektros kaupiklis, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo talpą, matuojamą kilovatvalandėmis (kWh), bet ir į leistiną išėjimo galią (kW). Šaldytuvas, vandens siurblys ar kitas variklis paleidimo momentu gali trumpam pareikalauti gerokai daugiau galios.

Taip pat svarbu periodiškai patikrinti, ar visa sistema iš tiesų veikia. Būtina žinoti, kad veikiantis generatorius išskiria anglies monoksidą (smalkes), todėl jo negalima naudoti garaže, rūsyje, balkone ar kitoje uždaroje bei pusiau uždaroje erdvėje. Jį junkite tik lauke, gerai vėdinamoje vietoje, toliau nuo durų, langų ir ventiliacijos angų.

„Taip pat verta turėti „be elektros“ rinkinį: LED žibintuvėlių, baterijų, įkrautų išorinių akumuliatorių (Power Bank), radijo imtuvą, žvakių ar žibintų bei būtinų prietaisų įkrovimo laidų“, – akcentuoja E. Baltramaitis.

Ryšiui nutrūkus svarbiausia – turėti alternatyvą

Kita problema, apie kurią dažnai nesusimąstoma – ryšys. Jeigu neveiktų mobilusis ryšys ar internetas, įprasti informacijos gavimo ir susisiekimo būdai taptų neprieinami. „Todėl svarbu turėti ne vieną, o kelis nepriklausomus informacijos gavimo būdus“, – pabrėžia E. Baltramaitis. Viena patikimiausių priemonių – baterijomis arba akumuliatoriumi maitinamas radijo imtuvas. Taip pat verta iš anksto pasirūpinti įkrautais išoriniais akumuliatoriais, o svarbiausių artimųjų telefonų numerius ir adresus užsirašyti popieriuje.

Pasirengimas prasideda ne tada, kai nutinka nelaimė

„Kiekvienas asmeniškai turite nuspręsti, ką turėti namuose. Specialistai gali patarti, o savo poreikius geriausiai žinote jūs patys“, – sako E. Baltramaitis.

Ką kiekvienas namų ūkis galėtų padaryti jau šiandien? Susirašyti svarbiausius poreikius, patikrinti turimas atsargas ir įvertinti, ar šeima iš tiesų galėtų tris paras savarankiškai pasirūpinti vandeniu, maistu, būtiniausia elektros energija, gauti informaciją bei susisiekti su artimaisiais.

Paklaustas, kokias dažniausias klaidas žmonės daro ruošdamiesi tokioms situacijoms, specialistas įvardija kelias pagrindines:

• Sukaupiama daug maisto, bet pamirštamas vanduo.
• Informacijai gauti pasikliaujama tik telefonu ir internetu.
• Atsargos sukaupiamos, bet neperžiūrimi jų galiojimo terminai.
• Nepagalvojama apie visų šeimos narių poreikius ar atsakomybes.
• Jei namuose yra augintinių, neretai pamirštama pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis jiems.

1. Baltramaitis ragina gyventojus neapgaudinėti savęs, kad „man to neprireiks“, o ramiai pagalvoti: „O ką daryčiau, jeigu sutriktų įprastas gyvenimas?“ ir dar šiandien pradėti tuo rūpintis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyrius