Širdies ir kraujagyslių ligos yra vieni dažniausių susirgimų, kamuojančių Lietuvos gyventojus. Gydytojų teigimu, neretai apie aterosklerozę ar infarktą galvojama, kad šios ligos atsiranda savaime, tačiau dažniausiai tai yra aukšto kraujospūdžio, nekoreguoto padidėjusio cholesterolio kiekio ir kitų veiksnių pasekmė.
Pasak gydytojos kardiologės Eglės Palevičiūtės, jei aukštas kraujo spaudimas žmonėms sukelia diskomfortą ir nemalonius pojūčius, tai cholesterolio lygis kraujyje yra tarsi nematomas.
„Nepriklausomai nuo to, ar cholesterolio kiekis didelis, ar mažas, žmogus ilgą laiką nejaučia jokių požymių. Neretai cholesterolio ir kitų kraujo riebalų disbalanso, arba dislipidemijos, simptomai, jei taip juos galima pavadinti, yra ūmios ligos: miokardo infarktas, galvos smegenų insultas“, – vardija gyd. E. Palevičiūtė.
Sveikatos rodiklius žinoti turi kiekvienas
Gydytojos teigimu, „blogasis“ cholesterolis blogina kraujotaką kaupdamasis arterijų sienelėse, formuodamas aterosklerozines plokšteles ir yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės vystymąsi.
„Viena iš aterosklerozės pasekmių yra miokardo infarktas – ūmi, gyvybei pavojinga liga. Susirgus infarktu, net jei modernių medicinos priemonių pagalba pavyksta atkurti širdies kraujotaką ir išgelbėti gyvybę, didelei daliai pacientų širdyje formuojasi randas, vystosi širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų pažeidimai, ritmo sutrikimas. Taigi padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis neretai įsuka lėtinių širdies ligų ratą“, – kalba medikė.
JAV mokslininkų atlikto ir Amerikos kardiologijos koledžo žurnale paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, kuriems jauname amžiuje nustatomas padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, turi 64 proc. didesnę tikimybę vyresniame amžiuje susirgti širdies ligomis.
E. Palevičiūtė sako, kad dislipidemija ar arterinė hipertenzija dažniau diagnozuojamos vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, nors gali pasireikšti ir jauname amžiuje. Kraujospūdį savarankiškai pasimatuoja ar į medikus ištyrimui daugelis kreipiasi pajutę nepageidaujamų simptomų, nors pastaruoju metu daugėja ir jaunų žmonių, norinčių profilaktiškai išsitirti ir įsivertinti bendrą sveikatos ir širdies būklę.
Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų amžiaus. Tokiems pacientams vieną kartą per metus kartu su kitais profilaktiniais tyrimais atliekama lipidograma – kraujo riebalų tyrimas.
„Jauni žmonės dažniau tiriasi kitus sveikatos rodiklius, galvodami, kad dislipidemija ir hipertenzija yra vyresnių žmonių ligos, tačiau patarčiau ir jaunesniame amžiuje bent kartą per 2-3 metus pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti lipidogramą, ypač turint šeiminį polinkį susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, arba papildomų rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas.
Kuo ilgesnį laiką mūsų organizme būna dislipidemija arba padidėjęs kraujospūdis, tuo labiau didėja šansai vystytis ir progresuoti aterosklerozei bei kitoms širdies ligoms, todėl laiku pakoregavus šiuos veiksnius reikšmingai sumažėja rizika ateityje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – atkreipia dėmesį kardiologė.
Neretai diagnozavus arterinę hipertenziją, norint įvertinti ir kitus rizikos veiksnius, atliekama ir lipidogramą, tad šios ligos gana dažnai nustatomos to paties vizito pas gydytoją metu.
Kada padės dieta, o kada – vaistai
Riziką susirgti širdies ligomis didina ne tik cholesterolis. Ne mažiau svarbūs yra ir kiti rizikos veiksniai: per didelis gliukozės kiekis kraujyje, arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Svarbu žinoti, kad šių rizikos veiksnių neigiamas poveikis sumuojasi. Jei žmogus serga tik dislipidemija, jam rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra padidėjusi, bet jei padidėjęs ir jo gliukozės kiekis kraujyje ar jis yra nutukęs, rūko, rizika dar labiau išauga. Todėl kuo daugiau veiksnių, tuo svarbiau laiku imtis priemonių. Nuo rizikos veiksnių kiekio priklauso ir individuali „blogojo“ (MTL) cholesterolio norma: jei sergama tik dislipidemija, norma yra 3 mmol/l ir mažiau, jei dar sergama ir cukriniu diabetu, tuomet siektina norma yra mažesnė nei 2,6 mmol/l, o jei pacientas yra sirgęs miokardo infarktu, siektina MTL norma – iki 1,4 mmol/l“, – pabrėžia E. Palevičiūtė.
Gydytoja kardiologė teigia, kad kai „blogasis“ cholesterolis padidėjęs labai nedaug ir žmogus neturi jokių kitų rizikos veiksnių, neretai pakanka koreguoti gyvenimo būdą – daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sveikiau maitintis. Mityba yra svarbiausia, nes cholesterolis į organizmą patenka su riebiu gyvulinės kilmės maistu, tad tokių produktų kiekį reikėtų riboti.
Kai „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje aukštas ir vien gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, gydymui pasitelkiami vaistai, slopinantys cholesterolio gamybą organizme – statinai. Jei dislipidemiją lydi arterinė hipertenzija, gydytoja sako tokiais atvejais dažnai skirianti politabletes, jungiančias statinus ir vaistus nuo arterinės hipertenzijos.
„Kardiologai politabletes skiria dažnai, tiek tiems, kuriems arterinė hipertenzija ir dislipidemija diagnozuojamos pirmą kartą, tiek sergantiems ir kitomis širdies ligomis. Į vieną tabletę sukombinuotos kelios veikliosios medžiagos patinka ir pacientams.
Politabletė mažina tikimybę užmiršti išgerti ar supainioti vaistus, taip pat dažnai pacientams tai ir išsigelbėjimas nuo psichologinio diskomforto kasdien išgerti po 2-3 tabletes, o kartais, sergant keliomis ligomis, reikalingų medikamentų skaičius gali siekti ir 10 ar dar daugiau. Į vieną tabletę sukombinuotų vaistų poveikis nėra mažesnis, priešingai, mokslo įrodyta, kad mažesnis tablečių kiekis lemia efektyvesnį gydymą, nes taip rečiau pamirštama vaistus išgerti“, – tvirtina E. Palevičiūtė.
