Atskirai su neiginiu „ne“ rašomi daiktavardiniai prieveiksmiai, kurių negalima susieti su daiktavardžiais, turinčiais priešdėlį „ne-“. Taigi rašoma – „ne laiku“.

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?

Pirmenybė teikiama formai „paties“ (paties prašymu). Forma „pačio“ yra šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams.

Kaip rašyti: „nuopuolis“ ar „nuopolis“?

Rašoma „nuopuolis“. Šis daiktavardis siejamas su veiksmažodžio „pulti“, „puola“ priešdėliniais vediniais „pripuola“, „nupuola“. Dvibalsis „uo“ išlieka visuose vediniuose.

Ar vartojamas žodis „karoliai“?

Taip. Žodis „karoliai“ vartojamas vėrinio reikšme – „gintaro karoliai“.

Rūpintis „manimi“ ar „manim“?

Oficialiojoje vartosenoje teikiama forma „manimi“. Sutrumpėjusi įnagininko forma „manim“ gali būti vartojama laisvuosiuose stiliuose.

Ar vartojamas žodis „roletai“?

„Roletai“ – neteiktina svetimybė. Ji keičiama žodžių junginiu „ritininės užuolaidos“.

Ar taisyklingas pasakymas: „vietoj to, kad pultum į neviltį“?

Verstinis pasakymas „vietoj to, kad“ su asmenuojamąja forma neteiktinas, vartotina „užuot“ su dalyviu nuolaidai reikšti. Taigi sakykime – „užuot puolęs į neviltį“.

Ar reikia taisyti pasakymą „eilinį kartą suklydai“?

Žodis „eilinis, -ė“ reikšme „pasikartojantis, iš naujo atsirandantis“ vertintinas kaip šalutinis normos variantas, pirmenybė teiktina pasakymams „dar“, „dar vienas“ ir pan. Taisykime – „dar kartą suklydai“, „vėl suklydai“.

Ar reikia nosinės raidės žodyje „siųsti“?

Nosinės raidės „ą, ę, į, ų“ prieš priebalsį „s“ rašomos giminiškų žodžių (ar jų formų) šaknyse, kai ilgieji balsiai kaitaliojasi su dvigarsiais „an, en, in, un“ (siųsti – siunčia). Rašome „siųsti laišką“.

Kai kalbama apie siautėjimą, pyktį, išdykavimą, žodžio šaknyje rašomas trumpasis balsis – „siusti“.

Ar galima „perskambinti“?

Taip, priešdėlio „per-“ vedinys gali būti vartojamas turint galvoje atsakomąjį veiksmą. Taip pat šia reikšme gali būti vartojama veiksmažodžio forma „atskambinti“.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Lietuvių kalbos rašyba“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.