Nuo 2010 metų iki dabar Lietuvoje apleistuose ir nenaudojamuose pastatuose kilo daugiau kaip 6 500 gaisrų, kuriuose žuvo 69 žmonės. Atskirų metų palyginimas rodo ryškų teigiamą pokytį: 2012 metais tokiuose pastatuose užregistruota 700 gaisrų, o 2025 metais – 217, arba 69 proc. mažiau. Mažėjo ir žuvusiųjų skaičius: 2010 metais gaisruose apleistuose pastatuose žuvo 15 žmonių, 2025 metais – 1. Vis dėlto šie gaisrai ir toliau kelia grėsmę žmonių gyvybei bei aplinkiniams objektams.

PAGD duomenimis, gaisrai apleistuose ir nenaudojamuose pastatuose dažniausiai siejami su neatsargiu elgesiu su ugnimi ir pašaliniais ugnies šaltiniais. Pasitaiko ir vaikų išdykavimo su ugnimi bei tyčinių padegimų atvejų. Šaltuoju metų laiku pavojų didina patalpose kuriami laužai, ant atviros ugnies gaminamas maistas, deginamos įvairios atliekos ar naudojami savadarbiai šildymo įrenginiai. Tokiuose pastatuose dažnai būna sukaupta įvairių degių medžiagų – senų baldų, drabužių, šiukšlių, todėl kilęs gaisras gali labai greitai išplisti ir kelti pavojų tiek viduje esantiems žmonėms, tiek aplinkiniams objektams.

Siekdami mažinti gaisrų riziką, ugniagesiai gelbėtojai nuosekliai vykdo prevencines veiklas. PAGD pareigūnai sudaro ir atnaujina apleistų, nenaudojamų pastatų sąrašus, lankosi rizikingose vietose, vertina galimas grėsmes ir apie nustatytas problemas informuoja savivaldybes bei kitas atsakingas institucijas. Taip siekiama ne tik mažinti gaisrų riziką, bet ir atkreipti dėmesį į žmones, kuriems gali būti reikalinga pagalba. Šaltuoju metų laiku tokiems objektams skiriamas ypatingas dėmesys: budinčių pamainų ugniagesiai gelbėtojai juos apžiūri ir tamsiuoju paros metu, kai lengviau pastebėti pastatuose besiglaudžiančius žmones ar galimus ugnies naudojimo požymius.

„Apleisti pastatai kelia specifinių gaisrinės saugos rizikų. Juose dažnai nėra saugių šildymo sąlygų, būna sukaupta degių medžiagų, o kilus gaisrui žmonės ne visada gali laiku pastebėti pavojų ir saugiai pasišalinti. Todėl mūsų tikslas – nustatyti tokius objektus, stebėti situaciją ir imtis prevencinių veiksmų dar iki nelaimės. Ugniagesiai gelbėtojai lankosi šiuose pastatuose, kalbasi su juose esančiais žmonėmis, įspėja apie pavojus, o informaciją apie nustatytas rizikas perduoda savivaldybėms ir kitoms atsakingoms institucijoms“, – sako PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkė Aurelija Maslauskienė.

PAGD pareigūnai atkreipia dėmesį, kad panašių grėsmių rizika kyla ne tik apleistuose pastatuose. Žmonės laikinai įsikuria ir atokiose teritorijose pastatytose pašiūrėse, vagonėliuose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose statiniuose. Juose dažnai naudojami nesaugūs šildymosi būdai, nesilaikoma gaisrinės saugos reikalavimų, todėl tokius objektus taip pat svarbu identifikuoti ir įtraukti į prevencinį darbą.

PAGD ragina gyventojus nelikti abejingais pastebėjus, kad apleistuose pastatuose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose objektuose nuolat lankosi ar glaudžiasi žmonės. Apie tokias vietas rekomenduojama informuoti savivaldybę, seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą, kuo tiksliau nurodant objekto vietą ir pastebėtas aplinkybes. Tai padeda atsakingoms institucijoms įvertinti galimas grėsmes ir imtis prevencinių priemonių.

Pastebėjus gaisrą ar kilus tiesioginiam pavojui žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Laiku pastebėta grėsmė ir perduota informacija gali padėti išvengti nelaimės.

Dėl išsamesnės informacijos apie apleistų ir nenaudojamų pastatų sąrašus prašome kreiptis į PAGD Komunikacijos skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Vainutę el. paštu rima.vainute@vpgt.lt arba telefonu 0 600 53085.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyrius