Vykusioje Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento organizuotoje viešoje diskusijoje „Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?“ pristatomi dviejų tyrimų rezultatai bei teisės pažeidimų prevencijos modelis. Renginyje su mokslininkais ir praktikais diskutuojama apie realų ir registruotą nusikalstamumą, nusikaltimų latentiškumą ir jį lemiančius veiksnius.
Per du dešimtmečius užregistruotų nusikalstamų veikų sumažėjo beveik per pusę. Per penkiolika metų tyčinių nužudymų sumažėjo 80 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 64 proc., viešosios tvarkos pažeidimų – 72 proc., vagysčių – 80 proc., o plėšimų – net 87 proc.
Pasak vidaus reikalų vicemintro Vitalij Dmitrijev, atlikti tyrimai rodo, kad registruotų nusikaltimų skaičiai stabiliai mažėja, saugumo jausmas visuomenėje vis auga bei teisėsaugos institucijų darbas vertinamas vis geriau.
„Tarpinstitucinis bendradarbiavimas teisės pažeidimų prevencijos srityje tampa vis svarbesnis. Šiuo tikslu buvo sukurta prevencijos modelio tobulinimo darbo grupė, kurioje dalyvavo prevencijos ekspertai iš įvairių sričių bei institucijų. Suformuota prevencijos modelio koncepcija siekia spręsti prevencijos uždavinį horizontalesniu požiūriu. Ties šiuo aspektu siekiame dirbti ir toliau bei spręsti nusikaltimų problematiką bendradarbiaujant visoms institucijoms kartu“ – sako viceministras V. Dmitrijev.
2021 m. VRM ir Policijos departamento inicijuotos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. nuo nusikaltimų nukentėjo 10 proc., o per pastaruosius dvejus-penkerius metus 18 proc. respondentų. Dažniausiai žmonės nurodė, kad jie nukentėjo nuo: viešosios tvarkos pažeidimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo, asmens duomenų vagystės ar/ir jų neteisėto panaudojimo el., nuo neapykantos kurstymo, sukčiavimo bei fizinio smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje.
Labai skiriasi nuo įvairių nusikalstamų veikų nukentėjusių žmonių elgesys. Į policiją kreipėsi dauguma nukentėjusių nuo vagysčių, plėšimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei nukentėję nuo fizinis smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje. Kita vertus, į teisėsaugą kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo viešosios tvarkos pažeidimų ir nuo neapykantos kurstymo. Įdomu tai, kad dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet neprisistatė vardu ir pavarde. Vadinasi yra, nors ir nedidelė dalis, žmonių, kurie netinkamai pranešė policijai ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl šis įvykis nebuvo toliau tiriamas.
Nukentėjusieji dažniausiai minėjo šias nepranešimo policijai priežastis: 38 proc. nurodė, kad padaryta žala jiems buvo nereikšminga, 36 proc. nurodė netikintys, kad policija ištirs šį nusikaltimą, 31 proc. nurodė netikintys, kad pažeidėjas bus nubaustas, 23 proc. nukentėjusiųjų nurodė, kad jie konfliktą išsprendė be policijos, 12 proc. – nepranešė, nes tuo metu nesuprato, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, o 10 proc. – bijojo keršto iš pažeidėjo, tiek pat nurodė, kad pažeidėjas buvo artimas ar pažįstamas žmogus.
Lietuvos policijos informacija
