Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.
Pasak profesoriaus, artėja peršalimo ligų, gripo sezonas, šiemet prisidės COVID-19 infekcija, o nuo lapkričio iki ankstyvo pavasario kasmet padaugėja ir sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija.
„Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų. Taigi iki peršalimo ligų sezono pradžios rekomenduočiau tėvams pasikalbėti su šeimos gydytojais dėl vaikų skiepų pagal skiepų kalendorių, ar viskas atlikta pagal planą. Taip pat tėvams pasitarti su šeimos gydytojais ir dėl mokamų skiepų, jeigu nepriklauso valstybės finansuojami“, – pataria prof. R. Kėvalas.
Kol kas peršalimo ligų sezonas dar neprasidėjo, gydytojas atkreipia dėmesį į keletą mitų, kurie susiję su skiepais ir meningokokine B tipo infekcija – liga, kuria sergamumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.
MITAS. Vaikas, kuris visą laiką augs saugioje aplinkoje, nelankys darželio, nesusitiks su bendraamžiais, nesusirgs meningokoku B.
Prof. R. Kėvalas neįsivaizduoja situacijos, kad vaikui bus sukurta saugi aplinka. „Nors vaikas ir bus vienturtis, visą laiką gyvens namuose, nekeliaus, tėvai niekur nedirbs, jam vis tiek reikės socialinio bendravimo, eiti į mokyklą, tikėtina, kad vėliau – į universitetą arba eiti į kariuomenę. Saugi aplinka šiuo atveju būtų kaip iš fantastinio filmo, nes tai yra neįmanoma“, – sako gydytojas.
Jis prisiminė keletą meningokokinės B tipo infekcijos atvejų pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas: „Tuomet epidemiologiškai buvo saugi aplinka, daugelis iš mūsų buvome namuose, nereikėjo eiti į mokyklą. Tačiau net ir tuomet į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos miestų buvo atvežti du paaugliai su sunkia meningokokine B infekcijos forma, daugybiniu organų nepakankamumu. Vos pavyko išgelbėti jų gyvybes.“
MITAS. Suaugusieji negali būti meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojais, ją perduoda tik vaikai.
Pasak prof. R. Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės nešioja meningokoką B nosiaryklėje. „Tai yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija. Infekciją gali nešioti ar ja užsikrėsti visų amžiaus grupių žmonės“, – atkreipia dėmesį profesorius.
MITAS. Meningokoko B įmanoma išvengti, jeigu vaikas bus maitinamas sveikais produktais, daržovėmis, vaisiais, o jo imuninė sistema – stipri.
Prof. R. Kėvalo teigimu, kad ir kaip būtų keista, absoliuti dauguma jo matytų meningokokinės infekcijos atvejų, kurie baigėsi su didžiulėmis komplikacijomis ar net mirtimi, buvo beveik iki šiol nesirgę vaikai, su gera imunine sistema.
„Mes nežinome, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos, kai organizmas susidurs su meningokoku. Kartais geras imunitetas gali suvaidinti „meškos paslaugą“ ir organizmas pernelyg audringai sureaguos su skaudžiomis pasekmėmis, tokiomis kaip uždegimu pasireiškiantys veiksniai, organų pažeidžiamumas“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.
MITAS. Meningokoku B gali susirgti tik kūdikiai ir vaikai iki 5 metų.
Prof. Kėvalas siūlo pažvelgti į pastarųjų 10 metų sergamumo Lietuvoje duomenis. „Vaikai iki 5 metų sudaro apie 50 proc. visų sirgusių meningokoku B. Likusi dalis – vyresni ir nemaža grupė jau suaugusių žmonių, kuriems daugiau nei 18 metų. Panaši situacija yra ir su mirštamumu – apie 50 proc. visų mirčių sudaro vaikų iki 5 metų, kita grupė – jaunuoliai ir suaugusieji“, – teigia gydytojas.
Pernai meningokoku B Lietuvoje sirgo 37 asmenys, iš kurių beveik pusė – vaikai iki 6 metų amžiaus. Iš 37 sirgusiųjų 6 asmenys mirė.
MITAS. Meningokoko B komplikacijos kaip gripo – didžiausia galima grėsme gali būti plaučių uždegimas.
Prof. R. Kėvalas atkrepia dėmesį, kad meningokokas B yra bakterija, o gripas yra virusas – tai esminis skirtumas. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 20–25 proc. sirgusiųjų meningokoku B lieka su liekamaisiais reiškiniais – fizinė negalia dėl odos randų, inkstų funkcijos sutrikimo ar galūnių amputacijos, nes labai sutrinka kraujotaka. Neretai lieka ir neurologinės komplikacijos nuo meningokokinio meningito, kaip klausos, motorikos, pažinimo sutrikimai“, – pasakoja gydytojas.
Naujausi tyrimai rodo, kad net ir tie žmonės, kurie persirgo meningokoku B be fiziologinių pakitimų, po daugelio metu jautė prastesnę savivertę, gyvenimo kokybę.
„Lyginti meningokoko B ir gripo komplikacijas tas pats, kaip aviakatastrofą, kai didžiuliu greičiau krentame žemyn, palyginti su elementariu automobilių susidūrimu. Pasekmės visiškai skirtingos“, – teigia R. Kėvalas.
MITAS. Daug įskiepijamų vakcinų vieno vizito metu apkrauna imuninę sistemą.
Tėvai prof. R. Kėvalo dažnai klausia, kodėl per pirmus vaiko gyvenimo mėnesius skiriama tiek daug vakcinų. „Todėl, kad nuo pat mažų dienų būtų įgyjamas stipresnis imunitetas užkrečiamosioms ligoms. JAV miesto San Diego biologijos instituto imunologai ištyrė, kad 11 vakcinų įskiepyti vaikai panaudoja tik 0,01 proc. imuninės sistemos išteklių. Mažas vaikas vienu metu gali reaguoti į šimtus tūkstančių skirtingų mikroorganizmų. Imuninė sistema pagal vakcinacijos kalendorių tikrai nėra išderinama ir viskas yra racionaliai apskaičiuota“, – teigia vaikų gydytojas.
MITAS. Skiepytis nuo meningokoko reikia tik vykstant atostogauti į kitas šalis, Lietuvai ši infekcija neaktuali.
„Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės“, – pataria prof. R. Kėvalas.
Lietuvoje ilgą laiką buvo fiksuojama daugiausiai susirgimų meningokoko B infekcija iš visų ES šalių. Naujausiais 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausiai susirgimų fiksuojama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.), Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.). Akivaizdu, jog skiepytis nuo meningokoko B reikia būtent gyvenant Lietuvoje, o ne vykstant atostogauti.
MITAS. Per COVID-19 pandemiją skiepus galima atidėti ir palaukti saugesnio laiko.
Pasak prof. R. Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, kuris parengtas atsižvelgiant į pasaulines praktikas. „Tėvams rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d. Tačiau didelė dalis vyresnių ir toliau išlieka rizikos zonoje“, – sako profesorius.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
Šviesuolės Navašinskienės
„GSK Lietuva“
